iš minčių katakombų išėjęs
vožęs protui atgniaužtu kumščiu
šio pasaulio dalis ne teisėjas
po sniegu tiksint žolę jaučiu
vis dalinamės žemę kvadratais
siena užtvara durys tvora
tarp betono ir gatvių su ratais
mažos properšos dangui yra
tilpti debesiui paukščiui ir snaigei
aitvarams ir žvaigždynų kerams
kaip tuščiai ir beviltiškai staigiai
pasenau neužilgo sutems
ir be atsako liksiu su vėju
nesuvarstytais batais nakty
nieko keisto juk niekad nespėju
ir lieku atgailaut netekty
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-30 21:09:42
Gerai rašai. Norėjau ką nors negero rasti (na, tarkim, kirtį ne ten...), bet neradau :)))
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-30 20:37:08
patiko ir stilius, ir visa kita :)
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2015-01-30 12:08:07
Paperka tikrumas, nesumeluotos ir visokios properšos.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-30 11:40:41
pabaiga tarsi vainikuoja visą kūrinį ir ji man patiko