Santrauka:
gaisa — pašvaistė, žara
Prinoko sutemos – gegutė tupi,
Brendu pakrante žvaigždes rinkdama.
Eini šalia – sakai – nuseko upė,
Danguj delčia mums šypsos lyg dama.
Bet negirdžiu tavo širdies plakimo
Ir Paukščių Tako, kupino gaisų.
Suartins mudu vandenų dvelkimas,
Net spragė lapuos šaukdama – šviesu.
Staiga suskubo tavo žingsniai – kur tu? –
Iš sutemų gegutę tu vijai.
Kaip aidas tolai su pilku apsiaustu –
Pakrantėj liko upė ir ledai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-30 19:55:40
... ir eil. raiška „prinokus“. Graži lyrika.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-30 18:30:01
O ką aš anąsyk sakiau... Pritariu Vasarai7.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-30 15:20:11
Mylimasis - miražas... apgaulė visada skaudi...
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2015-01-30 13:41:43
paprastai bet gažiai
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-30 11:37:35
Kaskart ši autorė rašo vis geriau, bent jau mano nuomone. Naujos metaforos, žodžių darna, naujos išraiškos ir visa kita... Paprastai sakant, miela skaityti.