Santrauka:
Rytų aukštaičių, uteniškių tarmi. Vietaj kirčių dėjau nasines raides.
Padlagu vaikščiają tyliai menulis basas.
Čirškę ir sukęs kvaitulią špakai pa sarbintynu.
Gimtinęs sapulys pa sanais bezdais kasęs,
Kriaunąs upęs kruntais smarkiai ištvinįs.
Kažkadu spalgenam žydėją mūsų dienąs.
Ir untaninių abalių rūgštelą širdį glostę.
Amu praradis slinkstis kiūtą vienas.
A šindej ilgesys pernykščiais lapais kosta.
Pa varnalėšų plačiais undarokais
Vaikystęs džiaugsmą alpulys karščiu lekavą.
Versmelą prie pakriūtęs balsu juokęs,
Kad viskas, viskas ti jau nabe tavą.
A, kad sugrįšč aš ton vaikystęs kamarėlan,
Kei šienikas atrodę keip važimas.
Ir kažną kal širdelu teip sugėlą.
Unt durų staktąs liką metų žymęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2015-01-27 20:26:25
Kriauna. Jūs ne vietoj kirčių dėjot nosines, o nosinėmis žymėjot ilguosius balsius. Kai kur gerai nosinės tinka - „ištvinįs, sugrįšč“, o kitur labai blogai: Kriaunąs upęs, kasęs, tavą, sugėlą ...
Dar kitur, kur reiktų, visai ilgumų nežymit: menulis, Amu praradis, širdelu – turi būti: mēnulis, Amų praradįs, širdēlų. Apie aukštaitišką rašybą daug rašiau.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-01-27 16:13:27
Gražiai ir aukštaitiškai susiskaitė!
Matau, jog kūrinys Poezijoje, tai antrinu Karilės pastebėjimui...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2015-01-27 13:13:19
Sodrūs įvaizdžiai, lengva eufemija.
Man asmeniškai andarokas kontekste nedera. Kažkoks prasčiokiškas
žodis ... :)