Padlagu vaikščiają tyliai menulis basas.
Čirškę ir sukęs kvaitulią špakai pa sarbintynu.
Gimtinęs sapulys pa sanais bezdais kasęs,
Kriaunąs upęs kruntais smarkiai ištvinįs.
 
Kažkadu spalgenam žydėją mūsų dienąs.
Ir untaninių abalių rūgštelą širdį glostę.
Amu praradis slinkstis kiūtą vienas.
A šindej ilgesys pernykščiais lapais kosta.
 
Pa varnalėšų plačiais undarokais
Vaikystęs džiaugsmą alpulys karščiu lekavą.
Versmelą prie pakriūtęs balsu juokęs,
Kad viskas, viskas ti jau nabe tavą.
 
A, kad sugrįšč aš ton vaikystęs kamarėlan,
Kei šienikas atrodę keip važimas.
Ir kažną kal širdelu teip sugėlą.
Unt durų staktąs liką metų žymęs.