Aš nešuosi tave tarsi upė atspindimą krantą,
Kiek bekistų vaizdai, jų esmė pasilieka viena.
Praradimų jokių, kai be žodžių viens kitą suprantam.
Kiek gelmės, kiek erdvės dar nuo vakar jau esam žiną.
To vienybei pakanka, ir žaismui, ir laimei, ir vyliui.
Aš nešuosi tave be putotų drumstų nešmenų.
Kam berėkti kitiems, jog patvinus, pašėlus, nes myliu?
Nenuslūgstu nei kiek, nes tavais vaizdiniais gyvenu.
Paskandinsiu? O ne. Apkabinsiu, branginsiu ir nešiu
Vis tolyn ir tolyn, kol pasieksime jūras, marias,
Iš visų vaizdinių kol beliks tas vienintelis lašas,
Apie jausmo gelmes jų nejautusiems leidžiantis spręst.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-26 16:51:25
Aš nešuosi tave drumstame vandeny sudūlėjusio laiko,
Vis bandau šiandienoj atgaivint ir prilopyt jaunystės dienas.
Tik jos atplaišu žydinčiu nuolat atgimsta ir gėdisi naujojo ryto.
Tiek žydėjimų kerinčių, o vienintelio tokio - nėra...
.......................ekspromtu... gal neužsigaus Nijolena
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-01-26 13:31:42
Vis tolyn ir tolyn... O kada sugrįžti?
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-01-26 11:33:17
Gal ravint stiliaus klaideles (nešuosi be nešmenų ) tiktų: nešmenų => svarmenų
(žinoma, suprantu, jog tai – irgi tik tiesiog duoklė rimui su „gyvenu“).
Elegiškas tekstas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-26 10:52:00
Beprotiškai gražu.