Aploja tamsą naktyje šuva
Šiek tiek pakaukdamas — lyg nuoskaudą išverktų.
Vėjuota šlapdriba. Jį nesunku suprast,
Vargšelis prašosi namo į šiltą kertę.
O kas budės? Per naktį kas sargaus?
Baugiems šešėliams tinka naktys ilgos.
Tokie laikai, kai baidomės žmogaus,
Nors pasišildyti ne vienas dar pritilptų.
Dabar klajūnų darosi daugiau,
Nei pakelėj svetingų jiems pastogių
Ir pasigirsta, kad jie gabūs skriaust —
Kažkur apgavo, žudė, nukankino, vogė...
Jie teršė versmę gailesčio naivaus,
Brolybės dvasią savo rankom smaugė.
Budėk, šunie, ir aš bijau žmogaus,
Kurį užuodęs pradedi tu kaukti.
Kai stirnos ganosi, žinau, jog tu tyli,
O dvasios mirusių kam pikto palinkėtų?
Kentėki, kiemsargi, aušra kol kas toli.
Kas lieka? Nuoskaudą į juodą naktį lieti...
Nešlovę plintančią bešaknių padermės
Tau atpažinti tenka sningant, lietui merkiant.
Ir už save, ir už mane budėt,
Kad grįžt galėtume į užgyventą kertę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-01-25 10:32:02
Taip, žmonių dabar reikia labiau bijoti negu mirusiųjų dvasių. Gražiai išguldyta mūsų karti realybė, ir tikra pagarba ištikimiausiam žmogaus draugui...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-24 19:26:12
Vienkiemių dalia... šunelis nors eilėmis pagerbtas- sargas namų, be jo neramu būtų. Labai gražiai sueiliuota. Pasiimsiu kiemsargius pagerbdama...gaila, kad mūsų šalelėj baisiausiu žvėriu tampa - ,,žmogus''...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-24 12:32:06
Manęs klausia, kodėl naktimis žvejoju kur nors nuošaliai nuo miesto ir nebijau? Atsakau, kad ten yra miškai, toli nuo miesto, todėl ir nebijau. Nėra pas mus liūtų, tigrų, vilkai ir tie mūsų bijo. Taip kad viskas čia teisingai išrišta.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-24 12:22:43
Gerai išsakyta dabarties tiesa. Jaudinantis eil.
Tokie laikai, kai bijomės žmogaus...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-01-24 11:35:21
Be abejonės - puikus kūrinys.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-01-24 11:11:51
Giliai sujaudino. Puiki mintis per vargšo šunelio likimą pažvelgti į dabartinės visuomenės skaudulius. Tikiu aksiomomis: 1) šuo geriausias žmogaus draugas ir 2) kuo daugiau pažįstus žmones - tuo labiau myliu šunis... P.S. Savo šunelio (visą laiką ) nelaikykite pririšto prie būdos, nešaldykite... ES pasisako prieš žiaurų elgesį su gyvūnais...