Kai rasiu tam laiko,
Būtinai pasakysiu kaip myliu,
Kai nekišiu minčių
Į nuolat beadomas kojines,
Kada uždaros durys
Bus tiltas per mudviejų tylą,
Kai spalvotų sapnų
Nebeterš juodas nuovargio opijus.
Kai glėby lyg negimusio kūdikio
Supt nesiimsiu aš ilgesio,
Kai švelnumas išlytas
Ir būsim abu juo įmirkę,
Kada skruostų raudoniu
Tau atmintį priešaušry gildysiu,
Kai bendrystės vardan
Anei vienas nedrįsim numirti.
Dievaži, kada nors
Tau švenčiausius jausmus išpažinsiu,
Bet atleisk, ne dabar —
Kai kišu minutes į beadomas kojines.
Tarsi žemė sušalus į karstą
Nueinančio žingsniai
Ir tik durų burna
Nežinia, ką išrėkti dar žiojasi.
Ar balti marškiniai? Ar pavalgei?..
Tarytum tai rūpestis.
Tu seniausiai žinai,
Jog tarnystę gali nusipirkti.
Ką sakyt apie mudu,
kai sagos įsiūtos, bet siūlės suirusios?
Kai švelnumas išlytas,
O mudu nei kiek neįmirkę?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-23 23:28:36
Ką sakyt apie mudu,
kai sagos įsiūtos, bet siūlės suirusios?
Kai švelnumas išlytas,
O mudu nei kiek neįmirkę?
MAN LABAI PATIKO!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-23 11:11:18
tas kojinių adymas-kasdieniška, bet taip prasminga
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-01-23 10:31:02
Gyvenimo patirtis piešia nuostabias metaforas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-23 09:57:53
Jau pati pradžia atitinkamai nuteikia...
O man kojines pačiam adytis reikia :((( Ir marškinius skalbtis (skalbyklėje :)))). Gal kas parduoda kokią mašiną, kur sagas prisiuva ir kojines užado?
Dabar net galvoju, tai ko aš vis apie tą meilę?.. :((( Autorę tai suprantu. Galima ir vėliau tai pasakyti, bele neužsimirštų :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-23 09:42:02
Ir tik durų burna
Nežinia ką išrėkti dar žiojasi.
Sodrumu nėra lygių Nijolenai. Margas „dyksniuotis'' spalvomis mainosi. Daug grožio ir širdgėlos, bet viską nugali gyvenimas.