Žiema beveidė vakarą apkandžios,
Po debesų tvarsčiu skaudės raudonis,
Nesutverti nei vasarai, nei šventei
Tik du žiemot išmokę žmonės.
Tik du langai be stiklo, tiktai ledas,
Delne užšąla upių vagos blyškios,
Neamžinai turbūt, kol nesuradom,
Kol vakaras, ir pildos pranašystės.
Ne apie mus, juk sningant ištuštėjam,
Tyla kaip veidrodis kartojasi ir auga
Po širdimi, ten šiaurėn gena vėjas
Įskilusius žodžius, nepasitraukiam,
Atstumų proskynom meluojam toliams,
Išsiskaičiuot pamirštame, juk sninga.
Tik du žiemot išmokę žmonės,
Tokie neatpažįstami... Laimingi?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-01-22 22:52:38
Ši autorė mano favoritė , jos kūriniai nuostabūs.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-22 20:50:14
Šiandien Žolę tiesiog šienauju ir kraunu į kaugę, bet gal neišdžius :))) Užauga kartais labai sodri :))) Kaip ir šitos eilės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-01-22 19:36:47
Šiandien puiki lyrika pabiro...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-01-22 10:38:26
Tikriausiai laimingi...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-22 10:29:50
Labai gražios eilės, pavergė.