Po pilkšvu akmeniu daigeliui blyškiai
Žvaigždė kaip ašara atklys.
Naktis tamsi, o žemėj pyška
Tas begalinis spindesys.
Pabodus debesims dunksoti,
Žolė liūdės nevykusios dalios.
Dangaus platybėse nebyliai
Girdėti raudesys sodrus.
Ir užsimerkia net aukštai mėnulis –
Naktis žvaigždėta, bet blausi.
Žolytė į aukštybes žiūri,
Nuvys — ir miršta liūdesy.
Pasaulis liejasi ir gaiviai kvepia
Trapiais esybės reginiais,
O žemėj skleisis taip, kaip vakar
Gyvybė norais nemariais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-20 19:18:21
toks viltingas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-19 23:57:01
Neprikišiu ir aš... :) Kodėl turėčiau? :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-01-19 23:04:06
Gražiai, nieko negali prikišti...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-19 19:57:03
Dėkoju. :) Šviesiai, gražiai atsiliepėt į mano blankią eilutę.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-19 18:01:18
Taip ir žybčioja šarmoti laukai...