Kaip skrenda laikas, ak, kaip laikas skrenda,
Kokia prasmė sparnų jo plakime!
Jis gludina kiekvieną rastą randą
Ir laimina tikėjimą žeme.
Kaip žydi žemė, ak, kaip žemė žydi,
Nebodama karų, marų, tvanų!
Galbūt net žvaigždės tos drąsos pavydi,
Su ja per savo ilgesį einu.
Kaip myli širdys, ak, kaip širdys myli!
Kūrėjau, ar žinojai, kad taip bus?
Ir atvirai, ir geliančiai, ir tyliai —
Jau vien todėl pasaulis nuostabus!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raskila
Sukurta: 2015-01-18 16:02:35
Gražus eilėraštis:)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-17 18:22:32
Ir susirūpinimas, ir paguoda...
... jau vien todėl ir pasigedom šios autorės puikių eilių. :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-01-17 16:59:21
Nuostabus, tik ne visi sugebam tuo džiaugtis...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-01-17 16:57:18
Žavu.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-01-17 15:57:07
Svetainėje labai trūko Jūsų vitimi spinduliuojančios kūrybos. Džiaugiuosi, kad vėl liejasi poezija. :)
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-17 14:38:29
Nuostabios eilės...puikioss :)