Šviečia žibintas mažučiam namelyje,
                žvelgia mėnulis
                          langan.
Lauki manęs, mylimoji. Pusiaukelėj
                taip neramu daros
                          man.
Senosios eglės, aplipusios snaigėmis –
                letenos sunkios
                          žiemos.
Stiklo upelis bevardis, vingiuodamas
                plaukia tyloj.
                          Išdainuos
vėjas paklydėlis savąjį ilgesį,
                glaus mėnesiena
                           kalnuos.
Klykaus pelėda, tamsoj pasislėpusi,
                 tik nesiartink
                           prie jos...
Vilko nasrais atsivers ten, bedugnėje,
                  mano lemtis
                           nupiešta.
Lauk manęs grįžtančio, lauk nepalūžusi...  
                   Spaudžianti šalčio
                            našta...