Man pasakė: „Tu eik...“ Ir ėjau.
Juk ir jūs tikrai eit nenorėjot...
Ligi šiandien aš, broliai, bijau,
Kad papūs viską žudantys vėjai,
Saulė verks pelenais, o žaibai
Sublyksės raudonom kanonadom –
Orą tūkstančiais drebins varpai...
Širdys virs į sušalusį ledą
Ir kalnai sutrupės nuo krušos,
Ir dangus pajuoduos tartum žemė...
Na, o žemę po saują nešios
Tiems, kuriems nesvarbu, kad sutemę.
Nesvarbu jau... Tik akmenys guos
Kauburėlius ant svetimo lauko.
.........................................................
Ir braidys mėlynakės rugiuos
Nežinodamos, kad jų nelaukia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-01-13 22:51:56
Skauda skaityti... Palietė ir mane ši patirtis. Praėjo daug metų – o širdy pasiliko
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-01-13 13:30:44
Stalkeris.
Galimi prisiminimai apie ateitį.
Gal patikėkime, kad turime jos raktus ir nežaiskime ruletės rakinėdami...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-13 08:31:10
hmm...na kai įsijauti beskaitydamas tai liūdna, gyveni ir miršti, žmogau...Man pasakė: „Tu eik...“ Ir ėjau.
Juk ir jūs tikrai eit nenorėjot...
Ligi šiandien aš, broliai, bijau,
........ir aš bijau :(
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-01-13 04:04:46
Netapk netyčia piktu pranašu — istorija turi keistą įprotį kartotis, jei nepasimokoma iš klaidų.
Vartotojas (-a): Pakalnutė
Sukurta: 2015-01-13 00:29:22
Kaip ir visada tiesiog baltas pavydas ima skaitant. Kai tik atsidarau šią svetainę, pirmiausia ieškau Jūsų eilių. Nuostabiai rašote.
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2015-01-13 00:13:11
Jausminga, net ašara nuriedėjo