Jiems

Man pasakė: „Tu eik...“ Ir ėjau.
Juk ir jūs tikrai eit nenorėjot...
Ligi šiandien aš, broliai, bijau,
Kad papūs viską žudantys vėjai,
 
Saulė verks pelenais, o žaibai
Sublyksės raudonom kanonadom –
Orą tūkstančiais drebins varpai...
Širdys virs į sušalusį ledą
 
Ir kalnai sutrupės nuo krušos,
Ir dangus pajuoduos tartum žemė...
Na, o žemę po saują nešios
Tiems, kuriems nesvarbu, kad sutemę.
 
Nesvarbu jau... Tik akmenys guos
Kauburėlius ant svetimo lauko.
.........................................................
 
Ir braidys mėlynakės rugiuos
Nežinodamos, kad jų nelaukia...
kaip lietus