To žēmę

Iš žēmēs tās mes nīgdį neišeinam,
Tiktai keliai prasīdeda ir baigias,
Sapnuojas miestai, žodžiai mainās,
Pražyla sakiniai ir laikas.

Kita pastogę šīrdį ažrakīna,
Kiteip vadīnam vākarų ir vėjų,
Išmokstam būt’ toj žēmēj paskutīniai,
Unt kalną lig vidūnakčią stāvėjį.

Išmokstam grįžt’ ir vėl’ žiūrėt’ prą lūngų,
Kaip niaukias vakaruos vēlyvās stotys.
To  žēmę mūm pasījema unt runkų
Ir niekam nebeatiduoda.
 
Juozapava

2015-01-12 09:39:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2015-01-12 18:24:32

Na,jei jau Kuršytė kaip žemaitė teigia, kad nepralenkiama, tai jau ties
tik gal ,,nebeatAduoda?

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-01-12 15:25:01

Iš laiko gelmių apkabina žodžiai... jausmas tikras

Vartotojas (-a): vaidilutė

Sukurta: 2015-01-12 14:55:11

Pritariu tau ir ašei

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-01-12 13:08:46

Labai gražiai visa išrokuota...

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2015-01-12 09:55:03

Tuom pačiu gimtines ilgesiu ir ašei gyvenu, tik tujei gražau apetai pasakai. Šaunuola.