Jau, žinok, nebeskauda,
Neprašau...
Bet kartais įplyšta
Baltas lapas,
Ant kurio tau rašau...
Kiek laiškų
Be taškų
Tau po kojomis gelsta –
Suminti...
Per saldi
Mūs naktis?
Bet nė karto
Juk ji neapkarto...
Akimis išsibarstė –
Tu vienintelė! –
Garsiai kartojo kiti.
Venom tvinkčiojo aidas...
Jau neskauda,
Atleidau.
Beveik pamiršau,
Retai tau rašau – – –
Ir tik kartais įplyšta
Žemė
Tavo kontūrais veido
Po nusvirusiu
Mano me(l)džiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-12 16:01:52
,,
Ir tik kartais įplyšta
Žemė
Tavo kontūrais veido '' ...išsiskyrimas- jau atplėšia...taip ir randėjam, kaip medžio kamienas...
...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-12 13:03:25
Bet kartais įplyšta
Baltas lapas,
Ant kurio tau rašau...
Gal ir nebeskauda, bet atodūsiais sugrįžta...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2015-01-12 09:43:53
Kaip tikra ir juntama viskas, geras darbas.
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-12 09:07:20
Venom tvinkčiojo aidas.. ir visa kita....nekauda, atleidaum O jej koksai gražumas :)
gal skauda jei rašai. Kaip ir visiems čia esantiems lyrikams.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-01-12 08:14:08
Iš giliai atplūstantis skaudus atodūsis...