Jau, žinok, nebeskauda,
Neprašau...
 
Bet kartais įplyšta
Baltas lapas,
Ant kurio tau rašau...
 
Kiek laiškų
Be taškų
Tau po kojomis gelsta –
Suminti...
 
Per saldi
Mūs naktis?
Bet nė karto
Juk ji neapkarto...
Akimis išsibarstė –
Tu vienintelė! –
Garsiai kartojo kiti.
 
Venom tvinkčiojo aidas...
 
Jau neskauda,
Atleidau.
Beveik pamiršau,
Retai tau rašau –  –  –
 
Ir tik kartais įplyšta
Žemė
Tavo kontūrais veido 
Po nusvirusiu
Mano me(l)džiu...