Kadaise kaktusą padovanojau,
Nors niekada tau nebuvau dygi...
Švelniausiais žodžiais vėl tave apkloju,
Ir ne todėl, kad tu dabar sergi...
Juk aplankyt tave galiu tik žodžiais,
Kurie, galbūt, į sapną tau įkris...
Tik tvyranti viltis, tik ji dar guodžia –
Ne tau dar... vert Anapilio duris.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-11 21:04:57
Juolab kaktusai ilgaamžiai, kai kurie net žmones pragyvena.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-01-11 19:20:14
Na, 3 kaktusai dabar prieš mano akis ant palangės, bet su paskutine eilute tai tikrai sutinku...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-01-11 18:22:51
"Juk aplankyt tave galiu tik žodžiais,
Kurie, galbūt, į sapną tau įkris..."
Koks puikumėlis paprastume! Labai gražios ir gilios Jūsų mintys!
Ačiū:)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-11 16:06:04
tikrai su rūpesčiu