Kadaise kaktusą padovanojau,
Nors niekada tau nebuvau dygi...
Švelniausiais žodžiais vėl tave apkloju,
Ir ne todėl, kad tu dabar sergi...

Juk aplankyt tave galiu tik žodžiais,
Kurie, galbūt, į sapną tau įkris...
Tik tvyranti viltis, tik ji dar guodžia –
Ne tau dar... vert Anapilio duris.