Juk viską turi dovanoti

Pražydai?
Kai bitės jau miega?
Ko žiedas raudonas
Kaip gėda?
Gal tuščias ir atviras 
Vylius?
O gal kad skleidies,
Nors nemyli?
Gal gaudai 
Tik ilgesio šmėklas
Ir tuščia —
Neuždera niekas?
Deriesi —
Perki ar parduodi?
Juk viską turi dovanoti.
Bet purvas 
Sugėrė nektarą,
O vėtros vėluojančius bara,
Į avilio laką pabeldžia —
Lai bitės prisiima kaltę,
Atbudusios pyksta lai, gelia.
O žiedlapiai?
Lieka ant kelio.
Sutryps piligrimų kolonos.
Ko stinga?
Kam meilės, kam — duonos...
Nijolena

2015-01-10 06:42:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2015-01-11 02:52:36

„O žiedlapiai?
Lieka ant kelio.“

Baisu - nugyventi gyvenimą tušiažiedžiu.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-01-10 22:57:32

Čia yra geros eilės. Ne lėkštos, ne tas nuolatinis tų pačių išsireiškimų kartojimas, o sodrios, puikios eilės, prie kurių, deja, pasigendu komentarų. Nors pakomentuoti kokį nors niekalą, kažkaip tai galima, kažkas atranda laiko ir noro. :(((

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-01-10 11:57:00

viską turi dovanoti-gražu