Juk viską turi dovanoti

Pražydai?
Kai bitės jau miega?
Ko žiedas raudonas
Kaip gėda?
Gal tuščias ir atviras 
Vylius?
O gal kad skleidies,
Nors nemyli?
Gal gaudai 
Tik ilgesio šmėklas
Ir tuščia —
Neuždera niekas?
Deriesi —
Perki ar parduodi?
Juk viską turi dovanoti.
Bet purvas 
Sugėrė nektarą,
O vėtros vėluojančius bara,
Į avilio laką pabeldžia —
Lai bitės prisiima kaltę,
Atbudusios pyksta lai, gelia.
O žiedlapiai?
Lieka ant kelio.
Sutryps piligrimų kolonos.
Ko stinga?
Kam meilės, kam — duonos...
Nijolena