Garsiai klykaus voratinkliuos pempė,
Palei upę pražilo rasa.
Ilgesingai į vakarą tempia
Saulė rudenį auštant basa.
Nuo vėlaus perkūno į sutemas
Jau paklydo ir kvapas žolės.
Dangum pasibeldę jau alkanos
Nenumaldomai šalnos byrės.
Vidurnakty tyli melodija,
Prasėdės kur paunksmy giliai.
Ruduo einant vasarą nuodija,
Nors ją budins rusvi apyniai.
Tingiai ošia bešąlančios naktys,
Nusijuoks ir akmuo apmaudus.
Nesinori dar vasarai akti,
Iškeliaus iš pavydo apstaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-09 18:10:04
tiesiog pajutau tą rudenį
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-09 00:09:39
Kitaip kažkaip. Vėl kitaip. Techniškai yra pažanga ryški, reikia dar pasitempti minčių raiškoje, siužeto (jei toks yra, kaip šiuo atveju) gludinime. Bet ir Maskvą ne iš karto pastatė. Kunigaikštis Dolgorukis (jei atmintis neapgauna), berods, sienas sustiprino ir iš kaimo tvirtovę padarė :)