Garsiai klykaus voratinkliuos pempė,
Palei upę pražilo rasa.
Ilgesingai į vakarą tempia
Saulė rudenį auštant basa.

Nuo vėlaus perkūno į sutemas
Jau paklydo ir kvapas žolės.
Dangum pasibeldę jau alkanos
Nenumaldomai šalnos byrės.

Vidurnakty tyli melodija,
Prasėdės kur paunksmy giliai.
Ruduo einant vasarą nuodija,
Nors ją budins rusvi apyniai.

Tingiai ošia bešąlančios naktys,
Nusijuoks ir akmuo apmaudus.
Nesinori dar vasarai akti,
Iškeliaus iš pavydo apstaus.