atrakintum spynas kuždesiais
sunktųs sniegenom žodžiai
skiemenim tvenktųs vandenys
semiantys užburtus miestus
tuos kuriais dar nevaikščiojom dviese
ir vėjo neuodėm
iš akligatvio siauro
tai kas
tilpčiau tavo rankovėj
ir kalbėtumeis lyg su savim
daug didesnis
už džiaugsmą
kada debesys spurda delne ir
kelių nedalija
kiek nedaug reikia dviem
jeigu dviese
jei lūpos atgniaužia
tavo kuždesio
alkstančią
žydinčio sniego
žariją
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-06 01:53:40
Be abejo – kertinės tos dvi... Bet visuma, visuma – puikiai!
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-01-05 20:46:45
puiku, tiesiog puiku
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-05 18:18:47
Labai, labai...
Vien ko vertos tos dvi eilutės...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2015-01-05 13:23:50
kiek nedaug reikia dviem
jeigu dviese —
idealu!
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2015-01-05 11:38:18
Žavus :-)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-01-05 11:25:33
Poetinio žodžio grakštumas pakeri. Nuostabiai rašote.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-05 11:01:49
išties žavinga
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-01-05 10:47:46
Aukščiausios prabos lyrika... Žaviuosi.