Išbarstytas metas tarsi snaigės krenta,
Lyg mozaiką kloja, lyg nubraukia tamsą.
Dienos išbarstytos tarsi lapai sklendžia,
Lyg gyventos šiandien, lyg gyventos vakar.
Stebuklingas rytas – baltos snaigės krenta,
Kaip ant balto lapo pėdos vėl praeina.
Įrašytas žvilgsnis – ledo gėlės žydi,
Laukta, ar sulaukta? – ištirpins jį vėlei.
Paukštis rašo raštą, laišką neskaitytą,
Medžių šakos verčia metų lapą kitą.
O gal dovanoja galimybę klystant
Apkabinti, tarti žodį lauktą, šiltą.
Permatomą gėlą, purią snaigių maldą
Apglėbia šešėlis, mylimą lyg glaudžia...
Slenkstis metų naujas, kelias vėl vingiuoja.
Nebarstykim laiko – kito nieks neduoda...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2015-01-04 17:59:29
Taupyk netaupęs, barstyk nebarstęs,
O vėjai metų lapus vis verčia...
Gerų ožiukų, švelnių avyčių!
Tik neliūdėki, miela Laumyte!
:))
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-01-04 17:56:15
Nebarstykim...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-01-04 12:35:06
Išgryninta sieloje lyrika — jautru, trapu, tikra.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-04 12:19:43
Kokiais raštais išpaišyta gamta, kokiais žodžiais išbarstyta lyrika! Gražu.
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-04 00:13:17
Išbarstytas... o kaip kitaip. Gražu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-04 00:07:06
Tai, kad byra neatsiklausęs ir nebarstomas :(((