Sprukti nuo įsisiautėjusių aistros vilkų:
miškas linguoja mums bėgant,
mums bėgant dunksi kalnai.
Mes susirišę jūriniais mazgais:
valtis irkluojama palei srovę –
purslai aptaško tavo skruostus.
Kamos kamėjos, išraižytos širdyje,
kuria pulsuojame dviese –
nelyg dantiraštis ant odos.
Pasiklydę nakties labirinte
bučinių bedugnėj prasmegsim.
Romas
2015-01-03 21:54:19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2017-09-01 18:14:16
Veržliai, emocingai, bet jei palei srovę, tai nėra taip sunku :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-03 23:50:01
Padariau dirbtinį kvėpavimą – atsigavo, veikiausiai dar rašys :))) O eilės autoriaus stiliuje – gaivališkos.