Sprukti nuo įsisiautėjusių aistros vilkų:
miškas linguoja mums bėgant,
mums bėgant dunksi kalnai.

Mes susirišę jūriniais mazgais:
valtis irkluojama palei srovę –
purslai aptaško tavo skruostus.

Kamos kamėjos, išraižytos širdyje,
kuria pulsuojame dviese –
nelyg dantiraštis ant odos.

Pasiklydę nakties labirinte
bučinių bedugnėj prasmegsim.