Tavo aklinos sienos
mane įsileido su šypsena
nuogas suolas pribėgo
paprašė paglostyti nugarą
tamsoje atsiduso ugnis
nuo minties įsižiebusi
apkabino akis tyluma
nusiritus nuo lubų
kas bevelys dabar atsakyt
atėjau ar įsismelkiau
susiradusi vagą delne
raukšlę lūpų kamputyje
tik žiūriu į tave tamsomis
kur po truputį lydosi
Nusirengdamos patylomis
Svetimėjimo rūbus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-01-02 11:18:56
...su Naujais...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-01-02 08:22:04
Įsismelkianti lyrika...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-01-02 01:23:14
bevelyti – nevartotina svetimybė; ar tikrai ji stilistiškai būtina?
Atsižvelgiant į kontekstą tiktų (man) galėtų ar pan.