gūsis

Tavo aklinos sienos
mane įsileido su šypsena
nuogas suolas pribėgo
paprašė paglostyti nugarą

tamsoje atsiduso ugnis
nuo minties įsižiebusi
apkabino akis tyluma
nusiritus nuo lubų

kas bevelys dabar atsakyt
atėjau ar įsismelkiau
susiradusi vagą delne
raukšlę lūpų kamputyje

tik žiūriu į tave tamsomis
kur po truputį lydosi
Nusirengdamos patylomis
Svetimėjimo rūbus
anamcara