gūsis
Tavo aklinos sienos
mane įsileido su šypsena
nuogas suolas pribėgo
paprašė paglostyti nugarą
tamsoje atsiduso ugnis
nuo minties įsižiebusi
apkabino akis tyluma
nusiritus nuo lubų
kas bevelys dabar atsakyt
atėjau ar įsismelkiau
susiradusi vagą delne
raukšlę lūpų kamputyje
tik žiūriu į tave tamsomis
kur po truputį lydosi
Nusirengdamos patylomis
Svetimėjimo rūbus