Santrauka:
To paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.Eilėraštis Nr.3.
Pienių Tyloj pabūk su manimi,
Begarsėj vėtroj man ištieski ranką,
Nuprausęs širdį skardžių ugnimi –
Žvaigždynai ilgesio gėles tau renka –
Jos prakalbės dainoj su vėjo gūsiu,
O pienių pūkas dangumi nuplauks –
Ir aš kartu... Balčiausiu aidu būsiu –
Sudužusi Tyla vėl naujo žiedo lauks...
Vėl Žemė bus pavasariu laiminga –
Gelsvųjų pienių saulėse paklys...
Baltos Tylos lašais į širdį sninga
Toks lengvas sidabrinis ilgesys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-09-25 13:19:42
.Ačiū, Ezme,už atsiliepimą ,mano supratimu Sudužusi Tyla tinka, nes norėjau akcentuoti trapumą mus supančio pasaulio ir pačių mūsų...
..dužtame mes...dūžta Tyla...ir už mūsų nebūties gyvenimas tęsiasi...gerai būtų, jei tik išskristumėm kažkur...
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2006-09-25 10:37:38
O Jėzau... kaip trūksta žodžių kaip gražu.. ir taip traputrapu ir ilgesinga ir plaukia ir lengva ir...
Vartotojas (-a): Irma
Sukurta: 2006-09-25 01:17:51
Kaip visada vilnijaтčiai lyriškai. Nuostabu!