Gyvenimas atrodo nebetikras,
Kai veidrodžiuose šnara birios raidės,
Suduždamos į tavo veido stiklą,
Ir vis sunkiau atspindinčiam pareiti.
Vis netikriau, beskonis ledo burtas
Šią naktį po šaltom blakstienom klūpo,
Dangus švininį sniego guolį purto,
Suskyla sakiniai į tavo lūpas.
Nesumeluotų nuotolių trapumas
Ir skausmas toks, lyg paskutinį kartą
Žadėtum grįžti niekada nebuvęs,
Mane kaip nuodėmę per greit ištartum,
Pūgos artumą tyliai apkabintum,
Nejusdamas, kaip šiurkščiai sniegas trupa
Virš laiko, vyzdžiuose neprijaukinto,
Žiemojančio ant tavo lūpų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-30 00:27:45
Gėriuosi Jūsų kūryba,
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-29 22:40:01
...užtat kaip gerai žodžiai ir metaforos prijaukintos! Geras eil.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-29 20:38:04
Profesionaliai. Metaforų gausa nebestebina - čia juk Juozapava :)
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2014-12-29 17:23:49
Kaip gražu, net sieloje krustelėjo kažkas.\
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-12-29 10:50:36
Stipru, tikra, jaudina ...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-29 08:48:19
Nuostabi lyrika