Kai pamišimas būna ilgalaikis,
Manasis žvilgsnio rūbas kabo
Ant vienos vinies.
Kas dieną it gėlių laukinių puokštę
Aš gaunu surinktas įaudrintas jusles
Ir niekas kitas taip nemoka įsiteikt —
Ne užkariauti, ne tarnauti, ne nupirkt.
Turi mane.
Numiršta slibinas pavydo,
Nes aš niūniuoju tavo vardą,
Sapnuoju ir nepabundu.
Kodėl turėčiau?
Tu — ilgalaikis mano pamišimas,
Kuriam per trumpas būna
Ištisas gyvenimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-30 00:26:13
Toks stiliaus įvairumas praturtina kūrybą. Malonu buvo skaityti
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-29 22:41:37
Visada skaitau ir viską pastebiu :) Geras.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-29 20:25:26
Pastebiu jau ne pirmą kartą. Autorė vis dažniau išbando kitokias formas, struktūras. Gal kam (kas mažiau skaito Nijoleną) tai į akis nekrenta, visgi skiriu tokius dalykus. Labai gerai. Gerai, kad taip ir gerai apskritai :)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-12-29 08:51:54
Čia gal truputį kitoks stilius, nei įprastai rašot, bet stipraus jausmo daug.