Kai pamišimas būna ilgalaikis,
Manasis žvilgsnio rūbas kabo
Ant vienos vinies.
Kas dieną  it gėlių laukinių puokštę
Aš gaunu surinktas įaudrintas jusles
Ir niekas kitas taip nemoka įsiteikt —
Ne užkariauti, ne tarnauti, ne nupirkt.
Turi mane.
Numiršta slibinas pavydo,
Nes aš niūniuoju tavo vardą,
Sapnuoju ir nepabundu.
Kodėl turėčiau?
Tu — ilgalaikis mano pamišimas,
Kuriam per trumpas būna
Ištisas gyvenimas.