Nudegina padus nusivylimas,
Žaizdas aplaisto lietūs alkani.
Jaučiuos kaip šlapdriboj arimas –
Ar keistis, ar išlikti savimi?
Užsikaičiu tuokart vilties arbatos.
Puodelis — vos pakelti tegaliu.
Šviesų galybėj mintys kratos,
O prie arbatos iki šiol šąlu.
Ta kasdienybė — prarajoj drobulė.
Susisuki išaustan patalan.
Staiga gyvenimas įsiūlė
Piliulę laimės —
gurkt sėkmės vardan.
Ir po nakties ateina labas rytas,
Atpūsdamas svajonių naujesnių.
Puodelio dugnas gal akytas?
Tiesiog neįsileidau nesėkmių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-29 20:07:31
Na, nuolat tas pačia kalbos dalis rimuoti leistina tik H. Radauskui :))) Kita vertus kartais arba net ir dažniau jas rimuoja ir didesni už H. Radauską klasikai. Kaip lietų priskaičiuoti nei prie vienų, nei prie antrų negalima, bet aš irgi jas rimuoju, nes kitąsyk mintis yra svarbesnė už formą (galiausiai tai net ir aš supratau :))) ). Kas be ko, piktnaudžiauti tuo negalima ir esant galimybei reikėtų visgi to vengti.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-12-29 17:12:38
Nuotaikų kaita dažną mus aplanko, o viskas praeina, tik nereikia ,,įsileisti nesekmių"
Geras
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-12-29 09:53:33
Labai natūraliai ir vaizdžiai aprašoma jausena, nuoseklus jos keitimasis; ne tiek ją pajausti, kiek apsakyti, maždaug – kaip būna... Patiko gražus įvardinimas ir mintis vilties arbata, optimistinis nusiteikimas galų gale.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-29 08:52:51
O man viskas patiko
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-29 00:42:20
Būna ir tokios nuotaikos... Pabaiga patiko: ...tiesiog neįsileidau nesėkmių...