Nudegina padus nusivylimas,
Žaizdas aplaisto lietūs alkani.
Jaučiuos kaip šlapdriboj arimas –
Ar keistis, ar išlikti savimi?
 
Užsikaičiu tuokart vilties arbatos.
Puodelis — vos pakelti tegaliu.
Šviesų galybėj mintys kratos,
O prie arbatos iki šiol šąlu.
 
Ta kasdienybė — prarajoj drobulė.
Susisuki išaustan patalan.
Staiga gyvenimas įsiūlė
Piliulę laimės — gurkt sėkmės vardan.
 
Ir po nakties ateina labas rytas,
Atpūsdamas svajonių naujesnių.
Puodelio dugnas gal akytas?
Tiesiog neįsileidau nesėkmių.