„Aš nemyliu tavęs“ – kiek reikėtų pulsuojančio laiko,
Kad atverčiau tiems žodžiams duris į vaškinius namus –
O jaukiam vakare mano mintis spalvotas išvaikę
Jie užglaistytų likusius dar atminties jutimus.
Ar įmanoma jais nors akimirksnį imt ir tikėti,
Jeigu skonį Kalėdų ant apsalusių lūpų jaučiu,
Jei šneku su tavim apie meilę skalaujantį lietų,
Apie ilgesio sniegą ant mūsų vienatvės stogų.
Gal ateik vienąkart nusinešti beribį laukimą
Ir tvirtai užrašyti ant sienos ledinius žodžius,
Kad nemyli manęs, prisigėręs atpiginto vyno,
Nebesimeldi tyliai už tai, kas svaigindavo mus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-27 17:07:47
puiki lyrika. super
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-12-27 09:05:47
Su jėga ir įtaiga parašyti žodžiai.
Vartotojas (-a): Niekada
Sukurta: 2014-12-26 23:34:41
Bravo! O jei dar 6 eil. pataisyt... Bet bravo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-26 22:05:35
Natūraliai nuskambėjo.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-12-26 21:29:18
...toks skaidrus jausmų proveržis...labai patiko...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-26 19:29:10
man labai patiko... LABAI.SVEIKINU. :)