Pošventinis užrašas

„Aš nemyliu tavęs“ – kiek reikėtų pulsuojančio laiko,
Kad atverčiau tiems žodžiams duris į vaškinius namus –
O jaukiam vakare mano mintis spalvotas išvaikę
Jie užglaistytų likusius dar atminties jutimus.
Ar įmanoma jais nors akimirksnį imt ir tikėti,
Jeigu skonį Kalėdų ant apsalusių lūpų jaučiu,
Jei šneku su tavim apie meilę skalaujantį lietų,
Apie ilgesio sniegą ant mūsų vienatvės stogų.
Gal ateik vienąkart nusinešti beribį laukimą
Ir tvirtai užrašyti ant sienos ledinius žodžius,
Kad nemyli manęs, prisigėręs atpiginto vyno,
Nebesimeldi tyliai už tai, kas svaigindavo mus.
Nuodai

2014-12-26 19:27:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-12-27 17:07:47

puiki lyrika. super

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2014-12-27 09:05:47

Su jėga ir įtaiga parašyti žodžiai.

Vartotojas (-a): Niekada

Sukurta: 2014-12-26 23:34:41

Bravo! O jei dar 6 eil. pataisyt... Bet bravo.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-12-26 22:05:35

Natūraliai nuskambėjo.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2014-12-26 21:29:18

...toks skaidrus jausmų proveržis...labai patiko...

Vartotojas (-a): Viltenė

Sukurta: 2014-12-26 19:29:10

man labai patiko... LABAI.SVEIKINU. :)