Mažasis asilėli,
           tvartelyje Betliejaus
Karaliaus užgimimą
           tu iš arti regėjai!

Jo sostas — tavo ėdžios,
           o rūmai — tas tvartelis,
štai čia ir prasidėjo
           Karaliaus meilės kelias,

kuriuo jis kantriai ieško
           širdžių vien jam atvertų, 
kad jos Karaliaus rūmais
           pavirstų — būtų vertos

jo meilės ir dėkotų,
          ir džiūgautų laimingos,
pripildytos ramybės
           ir meilės stebuklingos.

Ir aš prašau, Karaliau,
           ir pas mane ateiki,
ir asilėlio širdį
           man paprastą suteiki,

kad iš arti regėčiau
           Tave, širdžių Karaliau,
ir nuolankiai priimčiau
           man skirtą Tavo valią.