Širdžių Karalius
Mažasis asilėli,
tvartelyje Betliejaus
Karaliaus užgimimą
tu iš arti regėjai!
Jo sostas — tavo ėdžios,
o rūmai — tas tvartelis,
štai čia ir prasidėjo
Karaliaus meilės kelias,
kuriuo jis kantriai ieško
širdžių vien jam atvertų,
kad jos Karaliaus rūmais
pavirstų — būtų vertos
jo meilės ir dėkotų,
ir džiūgautų laimingos,
pripildytos ramybės
ir meilės stebuklingos.
Ir aš prašau, Karaliau,
ir pas mane ateiki,
ir asilėlio širdį
man paprastą suteiki,
kad iš arti regėčiau
Tave, širdžių Karaliau,
ir nuolankiai priimčiau
man skirtą Tavo valią.