ilgesio transcendencijos

Puokštė jazminų kvapniųjų.
Tave stebėsiu, kol tapsi įstabi, nustebinta.

Obels žiedai tavo plaukuos, rugiagėlės akyse.

Išvesk mus iš tylos karalystės: ilgesys – liūdesio pievos,
sielvarto laukai, kur juodakarčiai,
genami vėjo ir laiko.

Viršu galvos plevena tyrai
dangaus žavingas kvėpavimas lietumi
šventina sodą,

kur vienišas laukiu tavęs.
Romas

2014-12-20 21:30:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-12-21 19:56:03

toks skaudokas ir įstabus

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2014-12-21 11:27:47

Ilgesys - liūdesio pievos, sielvarto laukai,

Viskas gyva ir įtaigu.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-12-20 23:38:40

Liūdnai ir su tikru, o ne sugalvotu ilgesiu.