ilgesio transcendencijos
Puokštė jazminų kvapniųjų.
Tave stebėsiu, kol tapsi įstabi, nustebinta.
Obels žiedai tavo plaukuos, rugiagėlės akyse.
Išvesk mus iš tylos karalystės: ilgesys – liūdesio pievos,
sielvarto laukai, kur juodakarčiai,
genami vėjo ir laiko.
Viršu galvos plevena tyrai
dangaus žavingas kvėpavimas lietumi
šventina sodą,
kur vienišas laukiu tavęs.