ilgesio transcendencijos

Puokštė jazminų kvapniųjų.
Tave stebėsiu, kol tapsi įstabi, nustebinta.

Obels žiedai tavo plaukuos, rugiagėlės akyse.

Išvesk mus iš tylos karalystės: ilgesys – liūdesio pievos,
sielvarto laukai, kur juodakarčiai,
genami vėjo ir laiko.

Viršu galvos plevena tyrai
dangaus žavingas kvėpavimas lietumi
šventina sodą,

kur vienišas laukiu tavęs.
Romas