Jei netyčia...
Jei netyčia gatvelėj tylioj susitikčiau tave?
Brėkštų rytas...
Ir laikas sustotų.
Nesakyk!
Juk žinau, kad nebus, jau nebus niekada.
Betgi būna –
Nelauktai
Susitinka
Gatvelėj tylioj žmogus žmogų.
Brėkšta rytas
Ir laikas sustoja...
Ar sustotum?
Ar nušvistum – be kaukės. Kaip aidas.
Nebebus?
Betgi kartais...
Netyčia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-21 15:39:01
tas netyčia giliu jausmu išrašytas...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-20 23:47:02
Taip paprastai pasakyta, o kiek įdėta širdies, padvelkė gyvenimo patirtimi
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-20 22:44:20
Taip paprastai žodžiai sudėlioti. Taip paprastai ir jausmingai. Ir ta pabaiga, kuri tarsi nutrūkusi, kuri taip ir lieka neatsakyta. Tai yra geros eilės, be pribambasų, be nereikalingų žodžių. Aišku, atkartojimai yra, tačiau tai reikia jausti. Jausti, kada jie tinka, kada reikalingi, o kada tik balastas... Puikiai.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2014-12-20 15:37:22
Gerai. Sėkmės Beje, esu skaitęs ir tavo pinigėlį. Anas, gavęs jį, matyt irgi svajoja tave tokią turtingą dar bent kartą sutikti.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-12-20 09:41:04
Graudus viltingumas. O būna netyčia. Ant atokaus kaimo žvyrkelio sutikau savo gyvenimo Meilę...Taigi, būna....