Santrauka:
Pietų aukštaičių(dzūkų) tarme
Neparaisiu tėviškėn sanon,
Nebeciej tėvulio trobesiai,
Ir mamulės jau saniai nebėr,
Cik juos mena obelys tynai.
Oi koki saldziniai obuoliai
Palei šūlnį toji obelis,
Ty kici ateidavo vaikai,
Žaidėm , kol užklubdavo nakcis.
Brolis dalgį plakdavo ryti,
Aš cingėdavau tep atcikelc,
O motulė keldavo mani,
Vaike, už darbų raik nusistverc.
Ažarukas tep per pievų netoli,
Mėgdavau karosus ty žuvauc,
O katukė laukdavo many,
Jyj mylėjo tuos karosus gauc.
Neparaisiu tėviškėn sanon,
Jau gyvena žmonės ty kici
Šyrdzį sopa , negaliu ištverc,
Bet pasdėcie niekur negali.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2015-01-24 15:40:47
Gražu. Ir tema labai tinka tarmiškai kūrybai.
O stebėtina, kad rašyba protinga, be juokingų klaidų, ką dažnai matom. Tarmės nemoku, tai nežinau, ar tiksliai perduota. Raistinė nieko nesako, tai gal gerai...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-01-14 20:05:45
gražus ir markatnas abrazdelis...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-12-19 15:25:31
Oi sopa... ir širdzį ir dušią... Kaži ar tarmės išliks ilgam, gal irgi sopės, kad nebeliko...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-19 12:11:38
Tikrai ... na kaip ten taip liūdnai gaunasi.Tiesiog, šneki iš širdelas-kiceip ir negal buc.
Labai gražu- oi... net apsiašarojau :(
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2014-12-19 10:27:48
Graudus šnekėjimas. Sužavėjo žodžių sodrumu. Gražu.
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2014-12-19 00:04:55
Taigis, kad pasdėt niekur negali, kad ir kaip tų širdelu spaustų. Trumpy, ale taikly - sugriaudinot ligi ošarų.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-12-18 23:59:49
Graudus prisminimas.