Neparaisiu tėviškėn sanon,
Nebeciej tėvulio trobesiai,
Ir mamulės jau saniai nebėr,
Cik juos mena obelys tynai.
Oi koki saldziniai obuoliai
Palei šūlnį toji obelis,
Ty kici ateidavo vaikai,
Žaidėm , kol užklubdavo nakcis.
Brolis dalgį plakdavo ryti,
Aš cingėdavau tep atcikelc,
O motulė keldavo mani,
Vaike, už darbų raik nusistverc.
Ažarukas tep per pievų netoli,
Mėgdavau karosus ty žuvauc,
O katukė laukdavo many,
Jyj mylėjo tuos karosus gauc.
Neparaisiu tėviškėn sanon,
Jau gyvena žmonės ty kici
Šyrdzį sopa , negaliu ištverc, 
Bet pasdėcie niekur negali.