Tavo mėgstamas melas įstrigo tarp knygų,
kai bandei jį įbrukti – nukrito, nukrito
visos knygos ir žodžiai ne tavo, ne tavo...

Sušalai, tad nusprendei užkurti sau laužą
iš nukritusių knygų ir žodžių.
Tik liepsna ta keista – ji nešildo, bet šaldo
tavo pirštus ir kaulus visus.

Pagalvojai: sudėsiu tas knygas į lentynas,
tegul būna tvarkinga, tvarkinga, kaip buvo.
Tik tas melas sutrukdė, tavo mėgstamas melas
vėl įstrigo tarp knygų ir žodžių...

Nukrito, nukrito...
visos knygos ir žodžiai ne tavo, ne tavo...