Nukrito, nukrito...

Tavo mėgstamas melas įstrigo tarp knygų,
kai bandei jį įbrukti – nukrito, nukrito
visos knygos ir žodžiai ne tavo, ne tavo...

Sušalai, tad nusprendei užkurti sau laužą
iš nukritusių knygų ir žodžių.
Tik liepsna ta keista – ji nešildo, bet šaldo
tavo pirštus ir kaulus visus.

Pagalvojai: sudėsiu tas knygas į lentynas,
tegul būna tvarkinga, tvarkinga, kaip buvo.
Tik tas melas sutrukdė, tavo mėgstamas melas
vėl įstrigo tarp knygų ir žodžių...

Nukrito, nukrito...
visos knygos ir žodžiai ne tavo, ne tavo...
Jonas Paunksmė