— Labas rytas! — man ištarė saulė.
— Labas rytas! — man taria dangus.
Vėl skubu aš į dieną lyg meilė,
Čia ateinam kiekvienas žmogus.
Prisipildžiau į širdį pilnatvės,
Susagsčiau palei kaklą javus.
Argi vėjas sulaukė senatvės?
Lai nešioja po lauką žiedus.
Dalinuos su tavim savo šėlsmą,
Kad tik tu pasijaustum smagus.
— Mano mielas, lieki tik džiaugsmą!
Eikim gatvėmis, sėkim jausmus.
Ar jauti, kaip gyventi čia gera?
Jau matau, pastebėjai ir tu.
Liepos gatvėj niūniuodamos šnara,
Kad mes einam teisingai kartu.
— Labas rytas! — mes ištarėm saulei.
— Labas rytas! — mums tarė dangus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-16 23:41:32
Jausmas ir yra visa ko pagrindas. Kas iš sunkiai suprantamų mėtaforų, niekam neįkandamų išsireiškimų...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-16 18:53:24
pilnas optimizmo, kurio taip trūksta...gerai