— Labas rytas! — man ištarė saulė.
— Labas rytas! — man taria dangus.
 Vėl skubu aš į dieną lyg meilė,
 Čia ateinam kiekvienas žmogus.
 
Prisipildžiau į širdį pilnatvės,
Susagsčiau palei kaklą javus.
Argi vėjas sulaukė senatvės?
Lai nešioja po lauką žiedus.
 
Dalinuos su tavim savo šėlsmą,
Kad tik tu pasijaustum smagus.
— Mano mielas, lieki tik džiaugsmą!
Eikim gatvėmis, sėkim jausmus.

Ar jauti, kaip gyventi čia gera?
Jau matau, pastebėjai ir tu.
Liepos gatvėj niūniuodamos šnara,
Kad mes einam teisingai kartu.
 
— Labas rytas! — mes ištarėm saulei.
— Labas rytas! — mums tarė dangus.