Santrauka:
Šis eilėraštis gimė tiesiog iš nieko – žiūrint pro langą šviečiant mėnesienai...
Kai sužibo žvaigždės danguj,
Nušvietė pasaulį mėnesienos,
Pasidabravo medelį kiekvieną,
Paskleidus dangaus šviesius spindulius.
Dabino jos kruopščiai kiekvieną
Tamsų stiebelį žolės švelnios,
Nuraibuliavo per ežerą ne vieną,
Suspindo vandens širdies gelmėse.
Nusakomas grožis nebūna tikras,
Tik pasakos apie jį byloja,
Bet poezijos meile pavadinta
Nakties dangaus žvaigždžių paslaptis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juodoji Varlė
Sukurta: 2015-08-26 20:41:37
Určiau.. Kodėl man niekada neatsiunti savo eilių... Tokios gražios...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-17 20:53:45
Nusakomas grožis nebūna tikras –
turbūt neginčijamas tiesos krislelis,
dėl kurio vertėjo skaityti eilėraštį,
gimusį tiesiog iš... nieko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-16 23:37:35
Bet Radauskas taip gražiai apie mėnesienas nerašė. Nors kalbėjo tiesą - eilės gimsta tiesiog... Jei jas rašai prisiversdamas, tuomet nieko gero nebūna.