Santrauka:
Nors žiemos neliko nė kvapo, dar toks žiemiškas eilėraštukas...
Per baltą žemę nusirita pūga.
Virš vėpūtinių vėjas smilgom groja.
Ir eglių kankorėžiai skamba tyloje,
Kai miškas baltą sapną susapnuoja.
Kai ledo pirštai tapo ant langų
Paveikslą iš ažūro raštų.
Ir groja fleitom angelėliai du,
Susėdę sau ant debesėlio krašto.
Ir greitai jau neliks gruodžio pėdų.
Paskubomis užvers jis paskutinį lapą.
Juodam krūmyne, tarp tankių šakų,
Mažos liepsnelės – sniegenėlės – dega.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-14 12:32:00
Oi...kaip GRAŽU. Tokia šventine dvasia kvepia.Man įdomu,ar pats autorius įvertina save-kokį grožį skleidžia.
Man labai patiko.Sekmės!
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-12-14 11:06:51
gražu, kai nusirita pūga...