Per baltą žemę nusirita pūga.
Virš vėpūtinių vėjas smilgom groja.
Ir eglių kankorėžiai skamba tyloje,
Kai miškas baltą sapną susapnuoja.
 
Kai ledo pirštai tapo ant langų
Paveikslą  iš ažūro raštų.
Ir groja fleitom angelėliai du,
Susėdę sau  ant debesėlio krašto.
 
Ir greitai jau neliks gruodžio pėdų.
Paskubomis užvers jis paskutinį lapą.
Juodam krūmyne, tarp tankių šakų,
Mažos liepsnelės – sniegenėlės – dega.