Aš sodinau gėles vietoje gatvės žibintų, 
Tu man pastatei aukštą marmuro sieną. 
O kas, jei ją vijokliai apsikabintų, 
Pindami man laiptelius pas Tave? 
Anapus sienos, kur taip kerinčiai sninga
Žvaigždėmis statuloms į delnus, 
Tarsi kristų Tavo dalis sustingusių 
Apsiausto perliukų iš jūros moliuskų... 

Tu man pastatei aukštą marmuro sieną... 
Ir vis stebies, kaip bandau ją įveikti... 
- - -
Dievas mėgsta žaisti slėpynes... 
Aš užsidengsiu akis ir skaičiuosiu, 
Kiek toli Jis basomis bris per debesis...

„Ir už visko stovi Dievas.“